Is this you? As a journalist, you can create a free Muck Rack account to customize your profile, list your contact preferences, and upload a portfolio of your best work.
Claim your profile
Articles by Arvydas Guogis
Ar reikia mokytis iš Skandinavijos ir ko?
Ir tai nenuostabu žinant, kiek dėmesio socialiniam saugumui šiame regione skyrė tiek kairiosios, tiek dešiniosios politinės jėgos, socialiniai partneriai, nevyriausybinės organizacijos, žiniasklaida. Nereikia Lietuvai dėl to tapti skandinavų kolonija. Bet socialinės patirties, o tiksliau – socialinės apsaugos patirties, kuri sudaro metodologinį gerovės valstybės pagrindą, manome, Lietuvai reikia kur kas labiau negu skandinavų verslo, negu jų ekonomikos patirties.
Arvydas Guogis, Haraldas Kohtas. Ar reikia, ir ko mokytis iš Skandinavijos?
Nereikia Lietuvai dėl to tapti skandinavų kolonija. Bet socialinės patirties, o, tiksliau – socialinės apsaugos patirties, kuri sudaro metodologinį gerovės valstybės pagrindą, manome, Lietuvai reikia kur kas labiau negu skandinavų verslo, negu jų ekonomikos patirties. Juk verslo galima mokytis ir iš kitų šalių, iš viso pasaulio šalių, bet štai tokių socialinės apsaugos pasiekimų niekur kitur, be Skandinavijos, nėra.
Arvydas Guogis, Harald Koht. Ar reikia mokytis iš Skandinavijos ir ko mokytis?
Arvydas Guogis, Mykolo Romerio universitetas, Harald Koht, Oslo Metropolitan universitetas 2026.10.19 11:00 00:00 | 00:00 Jau daug metų pagal žmogaus socialinės raidos indeksą (ŽSRI) (angl. Human Devel-opment Index, HDI), kuriuo matuojamas visų pasaulio valstybių gyventojų pragyvenimo lygis (BVP vienam gyventojui), vidutinė gyvenimo trukmė ir raštingumo lygis, į pirmą dešimtuką patenka visos Skandinavijos šalys.
Dapkos, Guogis. Apie nuotaikas praėjusiuose Švedijos visuotiniuose rinkimuose
Vlada Dapkos, Verslo konsultantė Skandinavijoje, Arvydas Guogis, Mykolo Romerio universiteto profesorius 2026.09.24 12:00 00:00 | 00:00 Grįžtu į Stokholmą po trijų mėnesių Azijoje likus lygiai savaitei iki rinkimų.
Arvydas Guogis. Dėl socialdemokratų pergalės rinkimuose Švedijoje
Socialdemokratų partijos pergalė Švedijos Riksdago rinkimuose, įvykusiuose rugsėjo 13 dieną, neatrodo netikėta. Jau vien dėl „svarstyklių“ grįžtamojo pokyčio. Klausimas kitas: ar dar pajėgūs švedų socialdemokratai vykdyti įprastą socialdemokratinę politiką, t. y. politiką, orientuotą į viduriniąją klasę ir pastangas „pakelti“ socialiai pažeidžiamiausius?
Arvydas Guogis. Dėl socialdemokratų pergalės rinkimuose Švedijoje ir jos gerovės valstybės uždavinių
Partijos pirmininkė ir potenciali premjerė Magdalena Andersson svarbiausiais uždaviniais naujajai vyriausybei, kuri dar nesuformuota, laiko klimato krizę, mokyklų problemas, sveikatos apsaugą, senyvų žmonių priežiūrą ir imigracijos politiką.
Vlada Dapkos, Arvydas Guogis. Priešrinkiminės nuotaikos Švedijoje
Vlada Dapkos, Arvydas Guogis, Mykolo Romerio universiteto profesorius 2026.08.12 09:42 00:00 | 00:00 Europos ir viso pasaulio žvilgsniai nukreipti į Švediją – po mėnesio, rugsėjo 13 dieną, saugumui Europoje reikšmingą įtaką darančioje šalyje įvyks parlamento – Riksdago rinkimai. Dešimtmečiais buvusi pavyzdžiu ir reprezentavusi tokias vertybes, kaip tolerancija, modernumas ir inovatyvumas, dabar Švedija kartais atrodo kaip naiviai liberali šalis, nesusitvarkanti savo vidaus reikalų.
Vlada Dapkos, Arvydas Guogis. Dar kartą apie Švedijos Riksdago rinkimus: nuotaikos visuomenėje ir numatymai
Matėme tą kitimą iš vidaus – nes Švedijoje ilgesnius laikotarpius teko būti ir 1991, ir 1993 metais, kai šalyje bujojo dar nematyta ekonominė krizė, ir 2004 bei 2008 metais (o straipsnio bendraautorė Švedijoje gyvena nuo 2005-ųjų), kai Švedijos naratyvu buvo stabilumas, ekonominis augimas ir stipri socialinė apsauga, o akivaizdus gerovės valstybės šalies įvaizdis vis dar nesitraukė iš pasaulinės spaudos puslapių.
Dėl Švedijos Riksdago rinkimų prognozės
Dabartinė valdančioji dešiniųjų partijų koalicija, vedama premjero Ulfo Kristersono, tikriausiai patirs pralaimėjimą, nes nuo 2022 metų rinkimų, kai surinko 49,6 proc. balsų, paskutinės reprezentatyvios apklausos duomenimis, dabartiniu metu gautų 7 proc. mažiau balsų – 42,6 proc. Keturių opozicinių Centro kairės partijų koalicija, vedama Magdalenos Anderson socialdemokratų, nuo 48,9 proc. 2022 metais paaugino savo palaikytojų rodiklį iki 55,2 proc.
Arvydas Guogis. Švedijos Riksdago rinkimų prognozė
00:00 | 00:00 Likus trims mėnesiams iki rugsėjo 13 dienos Riksdago (Parlamento) rinkimų Švedijoje, aiškėja bendras būsimų nugalėtojų ir pralaimėtojų paveikslas, kuris, manau, mažai begali keistis per vasarą. Dabartinė valdančioji dešiniųjų partijų koalicija, vedama premjero Ulfo Kristersono, tikriausiai patirs pralaimėjimą, nes nuo 2022 metų rinkimų, kai surinko 49,6 proc. balsų, paskutinės reprezentatyvios apklausos duomenimis, gautų 7 proc. mažiau balsų – 42, 6 proc.
Arvydas Guogis. Švedijos Riksdago rinkimų prognozės
Dabartinė valdančioji dešiniųjų partijų koalicija, vedama premjero Ulfo Kristersono, tikriausiai, patirs pralaimėjimą, nes nuo 2022 metų rinkimų, kai surinko 49,6 proc. balsų, paskutinės reprezentatyvios apklausos duomenimis, dabartiniu metu, gautų 7 proc. mažiau balsų – 42,6 proc. Keturių opozicinių Centro kairės partijų koalicija, vedama Magdalenos Anderson socialdemokratų, nuo 48,9 proc. 2022 metais paaugino savo palaikytojų procentą iki 55,2.
Arvydas Guogis. Kas įdomu ar neįdomu tyrėjams socialiniame tinkle „ResearchGate“?
Tai – mokslininkų mokslininkams platforma. Nors pastaruoju metu pasirodė pora mokslinių straipsnių apie kai kuriuos šio tinklo netikslumus, prie kurių, iškreipdama kiekybinę metriką, prisideda maža dalis tyrėjų, geresnio ir patikimesnio socialinio tyrėjų tinklo dabartiniu metu pasaulyje nėra. Įdomu pastebėti, kad 2013 metais į „ResearchGate“ 35 milijonus JAV dolerių investavo milijardierius, „Microsoft“ įkūrėjas ir filantropas Billas Gates’as.
Olofui Palmei atminti – praėjus 40 metų nuo švedų socialdemokratų legendos nužudymo
Jį, su žmona išėjusį iš kino teatro po naujojo Ingmaro Bergmano filmo peržiūros, pasitiko žudiko kulkos. Žmona įžiūrėjo nusikaltėlio veidą. Tačiau žudikas spėjo pasislėpti. Olofo Palmės žuvimo vieta Stokholme yra pažymėta, viena iš centrinių gatvių pavadinta jo vardu. O. Palmė Švedijos ministru pirmininku tapo 1969 metais. Ir su 1976–1982 metų pertrauka išbuvo juo iki tragiškos 1986-ųjų vasario paskutinės dienos. Užsienio politikoje Švedija O.
Arvydas Guogis. Bendrystė ir solidarumas Švedijos istorijoje
Šiuolaikinės demokratijos patiria rimtą egzistencinę krizę. Ypač – dėl poliarizacijos ir susipriešinimo. Poliarizuotos, susipriešinusios yra ir JAV, ir daugelio Vakarų Europos šalių, ir daug Centrinės bei Rytų Europos valstybių, tokių kaip Vengrija, Slovakija, Serbija, Bulgarija, Lenkija. Ne ką geresnė padėtis ir Lietuvoje, kuri tik su nostalgija gali prisiminti Sąjūdžio laikų vienybę, susiklausymą ir solidarumą.
Bendrystė ir solidarumas Švedijos istorijoje
Ką be Sąjūdžio ir Liaudies frontų Latvijoje ir Estijoje mes dar žinome apie vienybę ir solidarumą Europoje? Ar tie mums žinomi atvejai yra išimtiniai, specifiški, neįmanomi pakartoti ir įgyvendinti kitose šalyse? Ar atvirkščiai – egzistuoja kažkokie bendri dėsniai, bendros sąlygos, kurios gali generuoti vienybę ir bendrystę, bent jau kritinėmis aplinkybėmis, jeigu jau nepavyksta to pasiekti natūralios, kasdieninės tėkmės ir rutinos sąlygomis?
Arvydas Guogis. Bendrystė ir solidarumas Švedijos istorijoje
Ne ką geresnė padėtis ir Lietuvoje, kuri tik su nostalgija gali prisiminti Sąjūdžio laikų vienybę, susiklausymą ir solidarumą. Ką, be Sąjūdžio ir Liaudies frontų Latvijoje ir Estijoje, mes dar žinome apie vienybę ir solidarumą Europoje? Ar tie atvejai, kuriuos žinome, yra išimtiniai, specifiški, neįmanomi pakartoti ir įgyvendinti kitose šalyse?
Arvydas Guogis. Olofui Palme atminti - praėjus 40 metų nuo švedų socialdemokratų legendos nužudymo
Šių metų vasario 28 dieną sueis 40 metų, kai Olofas Palme buvo nužudytas pačiame Stokholmo centre. Jį, su žmona išėjusį iš kino teatro po naujojo Ingmaro Bergmano filmo peržiūros, pasitiko žudiko kulkos. Žmona įžiūrėjo nusikaltėlio veidą. Tačiau žudikas spėjo pasislėpti. Olofo Palme žuvimo vieta Stokholme yra pažymėta, viena iš centrinių gatvių pavadinta jo vardu. O.Palme Švedijos ministru pirmininku tapo 1969 metais.
Europos saugumo didinimas ir gerovės valstybės svarba
Gal, vietoje socialinių išlaidų skiriant lėšas gynybai, visiškai dėl kitos priežasties nebeturėsime Europoje taip reikalingo atgrasymo poveikio. Štai ties kuo fokusuojasi dabartinis finansų perskirstymo klausimas Europos šalyse, ypač – po to, kai JAV nutarė sumažinti savo karinį dalyvavimą Europoje. Dabartinės geopolitinės aplinkybės Europos šalims suponuoja poreikį vis daugiau investuoti į gynybą.
Arvydas Guogis, Adomas Vincas Rakšnys. Europos saugumo didinimas ir gerovės valstybės svarba
Dabartinės geopolitinės aplinkybės Europos šalims suponuoja poreikį vis daugiau investuoti į gynybą. Keičiantis saugumo architektūrai, augantys gynybos biudžetai ir didėjantys kariniai užsakymai matomi daugelyje Europos šalių. Vokietija, Lenkija, Prancūzija, Skandinavijos šalys vykdo ir planuoja milijardinius tankų, pėstininkų kovos mašinų, artilerijos, dronų ir oro gynybos sistemų užsakymus. Tai ypatingai aktualu ir Lietuvai bei kitoms Baltijos šalims.
Arvydas Guogis. Kodėl „atsparumo“ ekonomika, politika ir kultūra yra svarbiausia?
Mokslinėje periodikoje vis dažniau pasirodo straipsniai apie tai, kad egzistuoja visų spalvų ekonomikos. Sutarimo dėl visų spalvų dar nėra, bet kelios jau daugiau-mažiau nusistovi.
Kodėl „atsparumo“ ekonomika, politika ir kultūra yra svarbiausia?
Štai, gerosios ekonomikos, esą, yra „žalioji“ (nes ji – švarioji), kuri turi daugybę reikalų su perdirbančia, tausojančia ekonomika, „mėlynoji“ ekonomika, turinti reikalų su vandenynų ir jūrų ūkiu, „sidabrinė“ ekonomika, įtraukianti pagyvenusius („pražilusius“) žmones, „baltoji“ ekonomika kaip sveikatos sektoriui pirmenybę atiduodanti ekonomika, „purpurinė“ ekonomika, kaip lygybės, socialinio teisingumo ir globos ekonomika, „oranžinė“ ekonomika, kaip intelektinė kultūrinių industrijų...
Arvydas Guogis. Apie socialinės atskirties ir jos pašalinimo sampratą
00:00 | 00:00 Socialinė įtrauktis ar socialinė integracija – yra teigiamas elgesys, siekiant pakeisti aplinkybes ir įpročius, lemiančius socialinę atskirtį. Pasaulinio banko vertinimu, įtrauktis yra galimybių, gebėjimų ir vertingumo gerinimas tiems, kam jų trūksta dėl savo tapatybės.
Apie socialinės atskirties ir jos pašalinimo sampratą
Atskiri įtraukties veiksmai kiekvienoje visuomenėje yra skatintini ir laukiami, tačiau efektyvesnis yra kompleksinis „socialinės kokybės“ siekimas visuomenėje ir valstybėje, kuris metodologiškai reiškia ekonominį-socialinį saugumą, socialinę įtrauktį, socialinę sanglaudą ir socialinį įgalinimą tiek visuomeniniame, tiek socialinių grupių, tiek ir atskirų asmenų lygmenyje.
Apie „tvarumo“ sąvokos supratimą
„Globalieji pietūs“ irgi seka panašiu farvateriu ir nenori atsilikti nuo JAV bei Kinijos, o kai kuriose pramonės, paslaugų ir mokslo srityse taip pat sugeba pasiūlyti konkurencingesnius produktus negu Europa. Bet ar verta Europai pačiai atsisakyti „tvarumo“ kūrinio, prie kurio daugiausia iš visų pasaulio kraštų yra prisidėjusi?
Arvydas Guogis. Apie „tvarumo“ sąvokos supratimą
„Globalūs pietūs“ irgi seka panašiu farvateriu ir nenori atsilikti nuo JAV ir Kinijos, o kai kuriose pramonės, paslaugų ir mokslo srityse taip pat sugeba pasiūlyti konkurencingesnius produktus negu Europa. Bet ar verta Europai pačiai atsisakyti „tvarumo“ kūrinio, prie kurio daugiausiai iš visų pasaulio dalių yra prisidėjusi?
Arvydas Guogis. Kuo aktuali organizacijoms „Agile“ metodologija ir jos taikymas?
Projektiniam valdymui kaip tokiam būdinga aiški projekto pradžia ir aiški pabaiga – su datomis, pasiektu tikslu ir rezultatais. Tokių projektų istorijose ypač svarbi jų dokumentacijos ruošimo istorija, kuri tradiciniuose projektuose numato visus projekto vykdymo žingsnius, visus jo etapus ir visus jame naudojamus metodus. Nieko iš esmės keisti, projektui įsibėgėjus, tarsi ir nebeįmanoma ir reikia griežtai gyventi pagal išankstinį planą.
Rakšnys, Guogis. Sprendimų paieškos Regionų ministerijos Lietuvoje klausimu
Adomas Vincas Rakšnys, Kazimiero Simonavičiaus universitetas, Arvydas Guogis, Mykolo Romerio universitetas 2025.04.04 09:00 00:00 | 00:00 Regionų ministerijos idėja nėra nauja. Įvairiomis formomis ji egzistuoja tokiose Europos šalyse, kaip Portugalija, Čekija, Slovakija, Lenkija, Bulgarija. Lietuvoje, susiduriant su veiksmingos regionų politikos trūkumu, didėjant regionų socioekonominei atskirčiai, būtina įvertinti naujos ministerijos steigimo trūkumus ir privalumus.
Arvydas Guogis, Adomas Vincas Rakšnys. Sprendimų paieškos Regionų ministerijos Lietuvoje klausimu
Vertinant geopolitinių įtampų ir viešosios nuomonės kontekstą, didžiausias dėmesys Lietuvoje turėtų būti skiriamas ne naujiems civilinės paskirties investiciniams projektams (pvz. stadionams, transporto sistemos modernizavimui, ar naujų ministerijų kūrimui), o nacionalinio saugumo interesų užtikrinimui (pvz. slėptuvėms, gynybos linijoms, dronų gamybai). Kita vertus, blogėjanti situacija regionuose formuoja socialinę atskirtį ir pažeidžiamumą dėl darbo vietų ir viešųjų paslaugų kokybės trūkumo.
Arvydas Guogis. Ar gerovės valstybė turi ateitį?
00:00 | 00:00 Geopolitiniai konfliktai, įvairios agresijos formos, demografiniai „sprogimai“ arba „duobės“, emigracijos ir imigracijos problemos, technologijų vystymasis ir daugybė kitų veiksnių vienaip ar kitaip veikia socialinę politiką ar socialinę apsaugą, kuri yra kiekvienos gerovės valstybės pamatas. Ne veltui Rytų Azijos ekonominės galybės drąsiai nėra vadinamos gerovės valstybėmis, nes turi ribotą, silpną socialinę apsaugą.
Arvydas Guogis. Ar gerovės valstybė turi ateitį?
Neveltui, Rytų Azijos ekonominės galybės drąsiai nėra vadinamos gerovės valstybėmis, nes turi ribotą, silpną socialinę apsaugą. Egzistuojantys, kad ir negryni, trys pagrindiniai gerovės valstybės modeliai Vakaruose remiasi: socialinėmis teisėmis (institucinis – universalus - perskirstomasis modelis); darbo rinka (bismarkinis-korporatyvus-konservatyvus modelis); rinka (liberalus-marginalinis-likutinis modelis).
Arvydas Guogis. Ar mes žinome valstybės valdyme apie tokias logiškas jungtis?
00:00 | 00:00 Turbūt niekas neprieštaraus, kad kasdieniai, praktiški ir moksliniai, teoriniai reikalai šiek tiek skiriasi. Taip, kaip ir vadybos praktika ir teorija. Beveik kiekvienas mūsų, dalyvaudamas darbo rinkoje, turime aibes asmeninių, praktiškų santykių ir patirčių su vadovais ar pavaldiniais. Teigiamų ir neigiamų – visokių. Vadybos gi teorijoms dažniausiai nelieka laiko, o ir – intereso. Tačiau tai nereiškia, kad vadybinių teorijų nėra.
Arvydas Guogis. Ar mes žinome valstybės valdyme apie tokias logiškas jungtis?
Vadybos gi teorijoms dažniausiai nelieka laiko, o ir – intereso. Tačiau tai nereiškia, kad vadybinių teorijų nėra. Tik jų, mano nuomone, vadybos moksle yra gerokai mažiau, negu politologijoje, sociologijoje ar ekonomikoje. Taip leidžia man teigti asmeninė patirtis, kadangi nemažai metų dirbu šių mokslų sandūroje, moksliniais terminais tariant, esu tarpdisciplininis dėstytojas ir tyrėjas.
Arvydas Guogis. Dėl Regionų forumo ir Regionų ministerijos siūlymo
Šį trečiadienį Prezidentūroje ir jos iniciatyva vykusiame Regionų forume, tarp kitų savo konkrečių siūlymų, kaip mažinti nuo Vilniaus toliau esančių regionų atsilikimą ir savotišką nelygybę, matyt, didele staigmena visiems tapo Jo Ekscelencijos pasiūlymas dėl Regionų ministerijos įsteigimo.
Arvydas Guogis. Dėl Regionų forumo ir Regionų ministerijos siūlymo
Sveiko proto požiūriu tokio fakto vertinimas gali būti tik vienas – jog mūsų gerbiamieji politikai (aišku, su tam tikromis išimtimis) per tiek metų nesugebėjo reikšmingiau prisidėti prie regionų atsilikimo mažinimo, tai štai – Jums dar vienas konkretus pasiūlymas iš Prezidentūros pusės. Juk akivaizdu, kad toliau palikti to savieigai nebegalima, lūžio nėra, demografija regionuose blogėja, problemos kaupiasi. Kitas Prezidento siūlymas dėl Regionų plėtros tarybų stiprinimo irgi yra vertas dėmesio.
Arvydas Guogis. Keli pastebėjimai dėl pažangesnio Lietuvos valdymo alternatyvų
Egzistuoja nuomonė, kad tai yra du priešingi vienas kitam vadybiniai modeliai, bet taip pat egzistuoja nuomonė, kad jie yra vienas kito papildiniai. Jeigu Naujoji viešoji vadyba, kaip kilusi iš privataus sektoriaus, absoliutina kiekybinius rezultatus, tai Naujasis viešasis valdymas siekia balanso tarp kiekybinių ir kokybinių aspektų.
Arvydas Guogis. Keli pastebėjimai dėl pažangesnio Lietuvos valdymo alternatyvų
00:00 | 00:00 Tradiciniam klientelistiniam-hierarchiniam valdymo modeliui Lietuvoje, su savo neigiamomis nepotizmo ir korupcijos išraiškomis, demokratinėje santvarkoje kelią gali užkirsti Naujoji viešoji vadyba (New Public Management) arba Naujasis viešasis valdymas (New Public Governance). Egzistuoja nuomonė, kad tai yra du priešingi vienas kitam vadybiniai modeliai, bet taip pat egzistuoja nuomonė, kad jie yra vienas kito papildiniai.
Arvydas Guogis. Dėl sociologijos teorijų santykio su rinkodara
Temos: 4 Mykolo Romerio universitetas (MRU) Rinkodara Sociologija Arvydas Guogis Rinkodaros vystymui daugiausia trūksta modernių ir postmodernių sociologinių teorijų prieigos analizės, kuri padėtų tiek pažinimo, tiek ir vertybiniu atžvilgiu. Pirmiausiai šiuo požiūriu reikalinga modernių bei postmodernių sociologinių teorijų, susiformavusių po antrojo pasaulinio karo ir tebesančių aktualių XXI-ame amžiuje, analizė.
Arvydas Guogis. Lietuvos socialinės apsaugos sistemos nepakeičiamumas
Sodros pajamos ir išlaidos XXI amžiuje sudarė 80–85 proc. visų socialinės apsaugos išlaidų. Pažymėtina tai, kad Sodra pagal savo reitingą (matuojamą „Vilmorus“) dėl gyventojų pasitikėjimo tarp visų valstybinių institucijų dažniausiai užimdavo savo vietą pirmajame šešetuke, penketuke, netgi – ketvertuke.
Arvydas Guogis. Lietuvos socialinės apsaugos sistemos nepakeičiamumas
00:00 | 00:00 Nuo 1990-ųjų kuriama Lietuvos socialinės apsaugos sistema patyrė daug reformų, iš kurių žymiausia buvo 1994-1995 metų pensijų reforma ir įsigaliojęs Valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatymas. Tuo metu buvo galutinai sukurtas Valstybinio socialinio draudimo fondas – Sodra. Sodros pajamos ir išlaidos 21-ame amžiuje sudarė 80-85 proc. visų socialinės apsaugos išlaidų.
Prof. Arvydas Guogis. Lietuvos socialinės apsaugos sistemos nepakeičiamumas
Pažymėtina tai, kad Sodra pagal savo reitingą (matuojamą Vilmorus) dėl gyventojų pasitikėjimo tarp visų valstybinių institucijų dažniausiai užimdavo savo vietą pirmajame šešetuke, penketuke, netgi – ketvertuke. Palaipsniui buvo vystoma ir socialinė parama bei socialinės paslaugos, kai, palyginus su sovietiniu laikotarpiu, buvo sukurta nauja socialinių paslaugų rūšis – paslaugos namuose senyvo amžiaus ir neįgaliems asmenims.
Dėl rizikos valdymo sistemų viešajame sektoriuje
Remiantis Europos rizikos valdymo asociacijų federacijos standartais, veiksminga rizikos valdymo sistema viešojo sektoriaus institucijose pagerina sprendimų priėmimą ir planavimą, didina skaidrumą ir išteklių panaudojimą, gerina kontrolės mechanizmus, skatina nuolatinį mokymąsi ir kitus teigiamus veiksnius, kurie galėtų padėti sumažinti rizikos padarinius ir sustiprinti veiksmingą institucijų reagavimą.
Deimantė Žilinskienė, Arvydas Guogis, Adomas Vincas Rakšnys. Dėl rizikos valdymo sistemų viešajame sektoriuje
Remiantis Europos rizikos valdymo asociacijų federacijos standartais, veiksminga rizikos valdymo sistema viešojo sektoriaus institucijose pagerina sprendimų priėmimą ir planavimą, didina skaidrumą ir išteklių panaudojimą, gerina kontrolės mechanizmus, skatina nuolatinį mokymąsi ir kitus teigiamus veiksnius, kurie galėtų padėti sumažinti rizikos padarinius ir sustiprinti veiksmingą institucijų reagavimą.
Deimantė Žilinskienė, Arvydas Guogis, Adomas Vincas Rakšnys. Ką pravartu žinoti apie pokyčius viešajame sektoriuje?
Aukščiau aprašytas pavyzdys parodo, kad pokytis davė priešingą efektą ir nieko neišsprendė. Taigi – kaip toleruoti pokyčius ir reformas? Ar jie gali būti neišvengiami, ir kaip tada prie jų prisitaikyti? O gal juos patiems skatinti? Kaip tapti dėl jų laimėtojais, o ne pralaimėtojais? – Nemažai socialinių mokslų autorių, tyrėjų bando atsakyti į šiuos klausimus remdamiesi tiek bendrąja žinojimo metodologija, tiek ir panaudodami konkrečius tyrimo metodus.
Ką pravartu žinoti apie pokyčius viešajame sektoriuje?
Aukščiau aprašytas pavyzdys parodo, kad pokytis davė priešingą efektą ir nieko neišsprendė. Taigi – kaip toleruoti pokyčius ir reformas? Ar jie gali būti neišvengiami, ir kaip tada prie jų prisitaikyti? O gal juos patiems skatinti? Kaip tapti dėl jų laimėtojais, o ne pralaimėtojais? Nemažai socialinių mokslų autorių, tyrėjų bando atsakyti į šiuos klausimus remdamiesi tiek bendrąja žinojimo metodologija, tiek ir panaudodami konkrečius tyrimo metodus.
Adomas Vincas Rakšnys, Deimantė Žilinskienė, Arvydas Guogis. Dėl rizikos valdymo galimybių šiuolaikinių krizių akivaizdoje
Nacionalinėje viešojo valdymo sistemoje yra daugybė netinkamai valdomos rizikos pavyzdžių, dėl kurių suinteresuotosios šalys patiria įvairių neigiamų pasekmių – nuo užtvindytų Registrų centro serverių iki hibridinių atakų ir pabėgėlių antplūdžio į Lietuvą, o valstybės institucijos neturi fizinių kliūčių šiems procesams užkirsti kelio. Problema yra tokia, kad viešojo administravimo srityje į rizikas dažnai reaguojama tik tada, kai jos pasireiškia ir jau sukelia neigiamas pasekmes.
Prof. Adomas Vincas Rakšnys, Deimantė Žilinskienė, prof. Arvydas Guogis. Dėl rizikos valdymo galimybių šiuolaikinių krizių akivaizdoje
Viešojo valdymo institucijos, įgyvendindamos viešąją politiką ir teikdamos visapusiškas viešąsias paslaugas, nuolat susiduria su strategine, taktine ir veiklos rizika. Šių rizikų išraiška gali būti skirstoma į įvairius lygmenis, pradedant meta, makro, mikro ir baigiant nano rizika.
Dėl rizikos valdymo galimybių šiuolaikinių krizių akivaizdoje
Yra įvairūs rizikos šaltiniai, tokie kaip politinis nestabilumas, socialiniai ir kultūriniai neramumai, technologiniai veiksniai, tokie kaip kibernetiniai ar teroristiniai išpuoliai, įvairūs globalizacijos padariniai, kaip didėjanti imigracija, ekonominės krizės, demografiniai iššūkiai, klimato kaita.
Arvydas Guogis. Dėl naujausių parlamento rinkimų Nyderlanduose
Nyderlandai yra šalis, turinti iš esmės viską, ką žmogus gali sukurti ir ką civilizacija gali duoti – puikiausią pramonę ir žemės ūkį, kurio produkcijos didžioji dalis yra eksportuojama, o laisvalaikio praleidimo srityse neatsiginanti nuo milijonų turistų. Lietuvai ir lietuviams, kaip mažai valstybei ir tautai, reikėtų daugiau paanalizuoti tokių daugiausiai pasiekusių mažųjų Vakarų Europos valstybių patirtį, nors kritikas pasakytų, kad ši šalis yra maža tik pagal plotą (beveik 42 tūkst.
Show More
loading
Actions
Is this you?
As a journalist, you can create a free Muck Rack account to customize your profile, list your contact preferences, and upload a portfolio of your best work.Get in touch with Arvydas
Contact Arvydas, search articles and posts on X, monitor coverage, and track replies from one place.
Learn more about Muck Rack