Tech Naujienos LT

Ukrainos bendrovė „OM Defence Systems“ pristatė naują autonominį droną-masalą „SPECTR“, skirtą klaidinti priešo radarus ir apkrauti oro gynybą netikrais taikiniais. Dronas parodytas Paryžiuje vykstančioje gynybos parodoje „Eurosatory 2026“ kartu su kitais Ukrainos sukurtais sprendimais šiam sektoriui. „SPECTR“ nėra dronas, kuris pirmiausia skirtas smogti ar gabenti sprogmenis. Jo užduotis – suklaidinti priešo radarus ir priversti reaguoti.

„OpenAI“ finansiniai dokumentai atskleidė milijardinius nuostolius tuo metu, kai bendrovė jau žengė pirmą žingsnį galimo pirminio viešo akcijų siūlymo (IPO) link. Remiantis paskelbtais duomenimis, „ChatGPT“ kūrėjos pajamos per metus šoktelėjo kelis kartus, tačiau išlaidos augo dar agresyviau ir 2025 metais pasiekė apie 34 mlrd. JAV dolerių. Skaičius paviešino nepriklausomas technologijų žurnalistas Edas Zitronas savo leidinyje „Where’s Your Ed At“. Pirmadienį paskelbtoje publikacijoje E.

Daugelis žmonių mano, kad išjungus GPS telefonas nustoja rinkti informaciją apie jų buvimo vietą. Tačiau šiuolaikiniai išmanieji įrenginiai vietai nustatyti naudoja ir kitas technologijas – nuo „Wi-Fi“ tinklų iki „Bluetooth“ signalų bei programėlių. Dėl to verta žinoti, kokiais būdais telefonas gali nustatyti jūsų buvimo vietą ir kuriuos nustatymus galima peržiūrėti norint geriau apsaugoti privatumą. Kai kalbama apie vietos nustatymą telefone, dažniausiai pirmiausia pagalvojama apie GPS.

Būsimi 6G mobiliojo ryšio tinklai galės ne tik perduoti duomenis, bet ir aptikti žmones, jų judėjimą bei aplinkoje vykstančius pokyčius. Tokias galimybes numato Europoje vykdomas mokslinių tyrimų projektas „PAISES-6G“, kuriame jau kuriami sprendimai siekiant užtikrinti, kad naujos kartos tinklai būtų saugūs ir nepažeistų vartotojų privatumo. Mokslininkų teigimu, tai bus viena svarbiausių užduočių – rasti pusiausvyrą tarp naujų technologinių galimybių ir žmogaus teisės į privatumą.

Žmonijos ateitį gali būti įmanoma vertinti pasitelkiant matematiką, teigia dar prieš daugiau nei keturis dešimtmečius pasiūlyta mokslinė idėja. Astrofizikas Brandonas Carteris argumentavo, kad mūsų vieta žmonijos istorijoje gali suteikti statistinių užuominų apie tai, kiek ilgai dar egzistuos „Homo sapiens“ rūšis. Nors ši hipotezė iki šiol kelia daug diskusijų, pastaruoju metu ji vėl atsidūrė dėmesio centre dėl atsinaujinusio susidomėjimo vadinamuoju „Pasaulio pabaigos argumentu“ (angl.

Lietuvos gynybos technologijų startuolis „PD Kinematics“ pritraukė 2 mln. eurų investiciją, kuri bus skirta dronų valdymo technologijų gamybos plėtrai ir diegimui Europoje bei Ukrainoje. Įmonė kuria tikslaus valdymo sistemas, leidžiančias bepiločiams orlaiviams ir jų naudojamai amunicijai tiksliau pasiekti taikinius net sudėtingomis kovos sąlygomis.

Lietuva išsiskiria beveik visuotiniu 5G ryšio prieinamumu, sparčiai augančiu dirbtinio intelekto (DI) diegimu versle ir viena greičiausiai augančių startuolių ekosistemų regione, rodo naujausia Europos Komisijos ataskaita. Vis dėlto Briuselis atkreipia dėmesį, kad dalis gyventojų vis dar atsilieka skaitmeninių įgūdžių srityje, o kaimiškose vietovėse modernios interneto infrastruktūros plėtra vyksta per lėtai.

„Apple“ planuoja 2027 metais pristatyti kelis išskirtinius produktus, tarp kurių – naujos kartos „AirPods“ su kameromis, atnaujintas sulankstomas „iPhone“ ir specialus jubiliejinis telefonas. Būtent 2027-aisiais sukaks 20 metų nuo pirmojo „iPhone“ pristatymo, todėl bendrovė ruošia vieną gausiausių naujų produktų bangų per pastaruosius metus, praneša „Bloomberg“ žurnalistas Markas Gurmanas.

Augintinio nuotrauka netrukus gali tapti ne tik prisiminimu, bet ir papildomu įrankiu sveikatos būklei stebėti. Nauja dirbtinio intelekto (DI) funkcija galės analizuoti gyvūno atvaizdą ir ieškoti požymių, susijusių su tam tikrais sveikatos sutrikimais. Šį sprendimą technologijų parodoje „VivaTech 2026“ Paryžiuje pristatė technologijų bendrovė „Samsung“, siekianti plėsti DI panaudojimą kasdienėje sveikatos priežiūroje.

Žemė gali išlikti tinkama gyvybei ilgiau, nei mokslininkai manė dešimtmečius. Nauji skaičiavimai rodo, kad gyvybės egzistavimą ribojantys procesai gali vykti lėčiau, todėl biosfera teoriškai galėtų išsilaikyti iki maždaug 1,8 mlrd. metų, teigiama mokslo žurnale „Journal of Geophysical Research: Atmospheres“ paskelbtame tyrime. Nors Saulė dar maždaug 5 mlrd. metų išliks pagrindinės sekos žvaigžde, jos skleidžiama energija pamažu didėja.