Is this you? As a journalist, you can create a free Muck Rack account to customize your profile, list your contact preferences, and upload a portfolio of your best work.
Claim your profile
Articles by Sigute Limontaite
Interneto greičio testas telefone: kodėl „Wi-Fi“ rodo mažesnę spartą nei žada tiekėjas?
Matavimo rezultatams įtakos turi maršrutizatoriaus ir telefono techninės galimybės, atstumas iki belaidžio ryšio įrenginio, sienos bei kitos kliūtys, kaimyninių tinklų trukdžiai ir tuo metu prie tinklo prijungtų įrenginių apkrova. „Telia“ tinklų kokybės vadovas Antanas Vindašius pabrėžia, kad telefone per „Wi-Fi“ atliktas greičio testas parodo ne vien interneto linijos spartą, o viso kelio nuo telefono iki testo serverio rezultatą.
Vienas netikras prisijungimo langas – ir įmonės duomenys sukčių rankose: kaip prasideda atakos
Verslai dažniausiai saugo savo darbuotojų bei klientų duomenis po keliais užraktais, pasitelkia kibernetinės apsaugos specialistus ir įvairias apsaugos priemones. Nepaisant to, yra būdų, kada užtenka tik vieno veiksmo, atlikto įmonėje dirbančio žmogaus, kad visos ugniasienės griūtų. „Tele2“ IT saugumo vadovas Mantas Užupis sako, kad vienos kenkėjiškos nuorodos paspaudimas gali tapti rimtos kibernetinės atakos pradžia.
Retas tai žino – kam statybvietėje reikalingas internetas ir kokie darbai be jo sustotų
Valstybinės teritorijų planavimo ir statybų inspekcijos duomenimis, konkrečioje statybvietėje naudojamas interneto ryšys ir jo paskirtis priklauso nuo vykdomų statybos darbų bei statybos proceso organizavimo. Šios srities specialistas, KRS direktorius Martynas Valančius, aiškina, jog interneto ryšys šiuolaikinėje statybvietėje jau yra nebe papildomas patogumas, o viena iš infrastruktūros dalių.
Prieš įvesdami PIN2 sustokite: sukčiams gali nereikėti klastoti jūsų parašo
„Dokobit“ augimo rinkodaros vadovė Martyna Tamkvaitė pabrėžia, kad elektroninis parašas neturėtų būti laikomas mažiau reikšmingu nei dokumento pasirašymas ranka. Tuo tarpu „Tele2“ produkto vadovė Agnė Saylik atkreipia dėmesį, kad sukčiai dažniau siekia ne suklastoti patį elektroninį parašą, o apgaule priversti žmogų pasirašyti dokumentą, kurio turinio jis nesupranta. „eIDAS reglamentas apibrėžia tris elektroninio parašo saugumo lygius. Tinkamas el.
Neaptartas DI pavojus – pagal rašymo stilių gali nustatyti asmenybės bruožus, rinkti asmens duomenis
Kalbos modeliai geba analizuoti sakinių ilgį, žodžių pasirinkimą, skyrybos įpročius ir net tai, kaip jungiame mintis. Šie požymiai gali tapti savotišku kalbiniu parašu, o pakartotinai naudojamas DI gali išmokti ir konkretaus žmogaus rašymo stilių. Vis dėlto technologijų galimybės kelia ne tik patogumo, bet ir privatumo bei saugumo klausimų. Ką iš tiesų galima sužinoti iš kelių sakinių, kada rašymo stilius gali padėti nustatyti autorystę ir kokių pokyčių laukti ateityje?
Ekspertai paaiškino, kodėl gatvės remontuojamos taip ilgai – trukdo ir vamzdžiai, ir žmonių palaikai
KRS direktorius Martynas Valančius, „Via Lietuva“ vadovas Martynas Gedaminskas ir Vilniaus miesto savivaldybės atstovė Indrė Naureckaitė pabrėžia, kad svarbu ne vien greitai pakloti asfaltą, bet ir užtikrinti, jog po kelerių metų gatvės nereikėtų remontuoti iš naujo. „Asfaltas yra tik viršutiniai keli centimetrai. Po juo, iki kelių metrų gylio, slypi nuotekų vamzdžiai, vandentiekis, šiluminė trasa, dujos, elektros ir ryšio kabeliai, lietaus kanalizacija ir kita infrastruktūra.
Po bandymo padegti „Starlink“ įrangą – klausimai dėl Lietuvos gynybos įmonių saugumo
Lietuvos gynybos ir saugumo pramonės asociacijos (LGSPA) direktorius Vaidas Sabaliauskas atkreipia dėmesį, kad išpuoliai nebūtinai būna organizuojami priešiškų valstybių specialiųjų tarnybų. Tai gali būti ir pavienių asmenų ar grupių veiksmai, kuriuos iš anksto numatyti itin sunku. Lietuvos pramonininkų konfederacijos prezidento Vidmanto Janulevičiaus vertinimu, šis incidentas – dar vienas signalas visam verslui įvertinti pasirengimą galimoms grėsmėms.
Karo grėsmė keičia statybas: Lietuvoje trūkstant priedangų, saugūs namai gyventojams – brangesni
Architektų gildijos projektų vadovo Roko Mazuronio teigimu, pasirengimas galimoms krizėms turėtų daryti įtaką ne tik atskirų pastatų projektams, bet ir viso miesto planavimui. Pastatai naudojami dešimtmečius, todėl jau projektavimo etape svarbu įvertinti, kaip jie veiktų sutrikus įprastoms paslaugoms, ar žmonės galėtų greitai pasislėpti ir saugiai pasitraukti. Anot jo, saugumą reikėtų vertinti kartu su pastato funkcija, prieinamumu, energiniu efektyvumu ir aplinkos kokybe.
Ar sporto transliacijoms tikrai reikia itin greito interneto – specialistas paaiškino, kodėl ne
Pašnekovo teigimu, kalbant apie ryšį realaus laiko transliacijoms, svarbus ne tik greitis, bet ir patikimumas – ar ryšys nenutrūksta: „Vien greitis pats savaime nėra toks svarbus, be momentinio greičio dar svarbus patikimumas – ar vaizdas nenutrūksta kartas nuo karto.“ Anot jo, įprastai internete nedidelis vėlavimas nėra pastebimas, tačiau tiesioginės transliacijos atveju net ir pusės sekundės pertrūkis gali būti labai svarbus žiūrovui.
Lietuvos ekonomika auga, tačiau verslai nerimsta – gyventi lengviau netapo
„Swedbank“ Stambių verslo klientų departamento vadovo Martyno Trimonio teigimu, Lietuvos verslo situacija šiandien nėra vienoda. Statybų sektorius dirba dideliu pajėgumu, paslaugos sparčiai plečiasi, o pramonės rezultatai labiau priklauso nuo konkretaus sektoriaus ir eksporto rinkų. Anot specialisto, aukštesnės pridėtinės vertės sritys, tarp jų – elektronikos, optikos ir kita aukštųjų technologijų gamyba, auga sparčiau už tradicines pramonės šakas. Lietuvos banko duomenimis, nuo 2014 m.
Kruvini drabužiai šiukšliadėžėse atskleidė nutylimą mokyklų problemą
2026 m. vasarį Seime paskelbta apklausa parodė, kad 48 proc. merginų ir moterų neturėjo iš anksto pasiruošusios menstruacijų higienos priemonių. Jas dažniausiai perka tik prireikus ir – jeigu tam moterys bei merginos tuo metu turi finansinių galimybių. Kyla klausimas, ar mokykloje tokios priemonės turėtų būti vertinamos kaip papildoma paslauga, ar kaip įprasta higienos „infrastruktūros“ dalis? Nuo lapkričio atsakymą į šį klausimą iš dalies pateiks oficialiai nustatytos normos.
Lietuvoje drastiškai trūksta inžinierių – po dešimtmečio mūsų šalį statys imigrantai?
„Ignitis grupės“ Socialinių partnerysčių vadovė Vaiva Rutkauskaitė sako, kad energetikos sektoriuje inžinerinių kompetencijų poreikis jau kurį laiką viršija darbo rinkos pasiūlą. Lietuvoje vykstanti energetikos transformacija, elektros tinklų modernizavimas, atsinaujinančios energetikos plėtra ir naujų technologijų diegimas reikalauja vis daugiau skirtingų inžinerinių sričių specialistų. Pašnekovės teigimu, grupėje nuolat ieškoma būtent inžinierių.
Tūkstančiai naujų butų – be mokyklų ir poliklinikų: ar statybų leidimams reikia naujų taisyklių?
Socialiniuose tinkluose plinta moratoriumas, siūlantis prieš būsto statybas jų planuose numatyti ir konkrečią infrastruktūrą aplink. O atsakomybę už tai padalinti tarp savivaldybės ir statybų sektoriaus verslų. Be paprastesnio gyvenimo naujakuriams, toks miegamųjų rajonų įrengimas palengvintų kelią tiems, kurie perka būstus „iš brėžinių“ ir dėl to vėliau nukenčia, nes negauna infrastruktūros ar turto, už kurį sumokėjo.
Makalius papasakojo, kodėl lietuviai keliauja su vis mažiau daiktų
Lietuvos oro uostų duomenimis, 2025 metais Vilniaus, Kauno ir Palangos oro uostuose iš viso aptarnauta daugiau kaip 7,15 mln. keleivių – 8,3 proc. daugiau nei 2024-aisiais. Tai reiškia, kad lietuviai keliauja vis daugiau. Kelionių organizatorius Rimvydas Širvinskas-Makalius pastebi, kad keliautojai ilgainiui išmoksta nebesivežti daiktų, kurių ankstesnėse išvykose tiesiog neprireikė.
Greitas verslo auginimas ekspertų akimis – kokie paslydimai veda tiesiai į bankrotą
Nors skirtingi sektoriai šiandien susiduria su skirtingais iššūkiais, tačiau keletas jų kartojasi daugelyje verslų. Pagal „Swedbank“ atliktą verslo klientų apklausą, net 33 proc. įmonių kaip vieną pagrindinių iššūkių įvardijo kvalifikuotų darbuotojų trūkumą. Tai ypač aktualu transporto ir statybos sektoriams, kuriems rasti reikiamų žmonių tampa vis sudėtingiau.
Paklaidinti lėktuvai, automobiliai ir laivai: GPS trikdžiai fiksuojami kone kasdien
Deja, tokių išpuolių nemažėja, o specialistai tikina, jog būtina naudoti kitas priemones tam atvejui, jeigu signalai būtų nuslopinti ilgam ir d... Šaltinis Temos Griežtai draudžiama Delfi paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti Delfi kaip šaltinį. Daugiau informacijos Taisyklėse ir info@delfi.lt
Carito savanorė iš Italijos: „Aš nesu ten tam, kad ką nors išgelbėčiau“
Savanoriaudama Carite ji dalį laiko praleidžia su užsieniečiais Vilniuje, dar du kartus per savaitę vyksta į Pabradės užsieniečių registracijos centrą. Čia, pasak Giulios, jos užduotis nėra išspręsti žmonių problemas. Kartais svarbiausia – kartu sukurti paprastas, kasdieniškas akimirkas, kurių žmonės laukimo ir neapibrėžtumo aplinkoje yra netekę. Apie sugrįžimą į Lietuvą, savanorystę ir ribą tarp pagalbos bei „gelbėtojo“ vaidmens Giulia pasakoja interviu.
Grynieji, indėlis ar investicijos? Vienas populiarus pasirinkimas gali kainuoti tūkstančius
Nors populiari mintis, kad tiesiog turėti santaupų jų neįdarbinant nėra geras sprendimas, finansų ekspertai tvirtina – nebūtinai. Jeigu nemoki, nenori ar nežinai, į ką investuoti, pakanka bankų siūlomų paslaugų, kad infliacija nesurytų pinigų vertės. SEB banko taupymo ir investavimo paslaugų vadovė Kristina Ruseckienė aiškina, kad nemaža dalis gyventojų savo santaupas laiko tiesiog sąskaitose – LB duomenimis, birželį gyventojai sąskaitose laikė apie 22 mlrd. eurų.
Praeities požiūris į „profkes“ suformavo dabarties problemą – masiškai trūksta amatus išmanančių meistrų
Su meistrų trūkumu susiduria ne tik, tarkime, mados namai, grožio salonai ar statybų įmonės. Įvairiausių meistrų paslaugomis kiekvienas iš mūsų naudojamės bene kasdien, tarkime – prekybos centruose įsigydami maistą, apdirbtą ar paruoštą būtent meistrų. „Rimi“ viešųjų ryšių vadovė Luka Lesauskaitė-Remeikė sako, kad patyrusių gamybos specialistų darbo rinkoje mažėja, o konkurencija dėl jų didėja.
Kas Lietuvos verslus stabdo nuo investavimo – atsakymas ne toks, kokio tikimės
Kad investavo per mažai, 2025 m. manė 18 proc. Lietuvos verslų (ES vidurkis – 12 proc.). Remdamasi tuo Nacionalinio plėtros banko ILTE vyriausioji ekonomistė Jonė Kalendienė konstatuoja – Lietuvos verslai vis dar per mažai investuoja, nors tendencija yra gerėjanti. Manau, kad tai visų pirma susiję su atsargumu. Lietuvos verslai yra išgyvenę ne vieną krizę, yra atsargesni su finansais, todėl labiau sveria rizikas ir nori apsidrausti.
Tėvai mano, kad saugo, tačiau vaikui daro meškos paslaugą: psichologės įspėjimas
Šia tema kalbėjosi verslininkas Paulius Grigas, psichologė Lina Bliūdžienė ir sukarintos stovyklos „Geležinis vilkas“ instruktorius Vilius Vaitkus. Diskusiją moderavo stovyklos įkūrėja Laura Averkienė. Kalbėdami apie tai, kodėl šių laikų vaikams reikalinga papildoma, disciplinuota veikla, pavyzdžiui sukarintos stovyklos, pašnekovai išskyrė keletą aspektų ir naudos krypčių. P.
Geriausi lietuviški specialistai ne tik technologijų srityje: kam dar verslai siūlo mokymus ir didžiules algas
Lietuviai, kaip dažnai tenka girdėti, jau kurį laiką konkuruoja su kitomis šalimis technologijų ir lazerių kūrimo srityse. Tokiems specialistams ne tik visada randama darbo vietų, bet ir pasiūlomas konkurencingas atlyginimas. „Nord Security“ talentų pritraukimo vadovė Lauryna Girėnienė įsitikinusi, kad nors su Londonu ar Berlynu dėl mastelio nekonkuruosime niekada, konkurencija dėl talentų seniai nebėra susijusi vien su masteliu. Anot jos, mes turime kelis realius pranašumus.
Naujo darbuotojo kaina šokiruoja: gali tekti sumokėti net 9 mėnesių atlyginimą
Priklausomai nuo srities ir pozicijos sudėtingumo, naujo specialisto paieška, atranka, įdarbinimas bei įvedimas į darbą gali kainuoti net iki 9 jo mėnesinių atlyginimų, aiškino „Rimi“ viešųjų ryšių vadovė Luka Lesauskaitė-Remeikė. Vertinamos ne tik tiesioginės atrankos sąnaudos, bet ir laikas bei resursai, kurių reikia, kol naujas komandos narys perpranta organizacijos procesus ir pasiekia pilną produktyvumo lygį.
Svajonių namai pajūryje – kur tai dar įmanoma ir kodėl lietuviai tokius renkasi dažniau
Pasirodo, keičiasi ne tik susidomėjimo NT užsienyje mastas, bet ir pats pirkėjas. Lietuviai į užsienio NT rinką ateina gerokai labiau pasiruošę – lygina šalis, kainas, nuomos galimybes, domisi, kaip konkreti vietovė vystysis po penkerių ar dešimties metų. „Ispanija išlieka viena iš geriausiai pažįstamų krypčių, tačiau pirkėjų geografija plečiasi – daugiau dėmesio sulaukia Kipras, Graikija, Portugalija, dalis investuotojų renkasi Dubajų. Be to, vis dažniau žiūrima ne tik į garsiausius kurortus.
Iš darbuotojų bus reikalaujama daugiau – kaip aplenksime dirbtinį intelektą
Minkštieji įgūdžiai šiandien tampa ne alternatyva profesinėms kompetencijoms, o būtina jų dalimi. „HEADEX group“ personalo departamento vadovė Toma Stonkienė aiškina, jog dirbtinis intelektas ir automatizavimas perima vis daugiau rutininių užduočių, tačiau būtent žmogaus gebėjimas mąstyti kritiškai, bendradarbiauti, spręsti neapibrėžtas situacijas ir kurti pasitikėjimu grįstus santykius tampa konkurenciniu pranašumu.
Nepavydėtina kariuomenės situacija – daugiau nei pusė atlikti tarnybos negali dėl vienos priežasties
Lietuvoje iš visų atmestų kandidatų psichiniai sunkumai tampa kiek daugiau nei pusės norinčiųjų netinkamumo priežastimi. „Delfi“ aiškinosi – kaip atliekami psichologinės sveikatos patikrinimai prieš priimant į kariuomenę ir ar įmanoma, jog ateityje reikalavimų mažės, nes privalome didinti mūsų šalies karių pajėgas? Tikrinant sveikatą tinkamumui tarnybai, kiekvienas atvejis yra vertinamas individualiai vadovaujantis tinkamumo karo tarnybai pagal sveikatos būklę kriterijais.
Darbas ar šeima? Verslininkai ir gydytoja paaiškino, kodėl tobulo balanso nėra
Verslininkas Paulius Grigas ir mokymų kūrėja, knygų autorė bei energetikos politikos ekspertė Agnia Grigas, taip pat akių ligų gydytoja Rūta Jarusevičienė sutaria: vieno recepto nėra. Gyvenimas susideda iš įvairių etapų, bet daug ką lemia gebėjimas susitarti, deleguoti atsakomybę ir nusiteikimas pripažinti, kad tam tikru metu daugiau dėmesio reikia skirti kuriai nors vienai sričiai. P. Grigas savo verslą vadina ne darbu, o gyvenimo būdu.
Lietuviško turinio gidas keliautojams ir emigrantams: ką galima žiūrėti užsienyje
Keliaujant Europos Sąjungoje ir Europos ekonominės erdvės šalyse, pvz., Norvegijoje, galima žiūrėti visą tą patį turinį, kuris žiūrimas namuose, tiesiog pakanka turėti programėlę telefone, planšetėje ar prisijungia per naršyklę kompiuteryje. Iš bet kurio įrenginio visą turinį galima perkelti į televizorių. „Telia Play“ turinio vadovas Tomas Tamulevičius pabrėžia, jog tokiam naudojimui yra viena sąlyga – tai turėtų būti laikinas (per atostogas, darbo keliones ir pan.) o ne nuolatinis naudojimasis.
Pasakė, kokių darbuotojų reikės 2030 m. ir įspėja, kam darbo rinkoje kils didžiausia rizika
„Work in Lithuania“ B2B rinkodaros ir renginių vadovas Vytenis Utaras pastebi, jog vertindami ateinančių penkerių metų Lietuvos darbo rinkos poreikius, turime matyti dvi perspektyvas. Rinka jau dabar keičiasi ir toliau keisis dėl skaitmenizacijos bei dirbtinio intelekto poveikio.
Miestai plečiasi, bet lieka nesaugūs – kodėl prireikus evakuotis šis planas žlugtų
Vien šių metų pradžioje statybos leidimų išduota beveik 16 procentų daugiau nei pernai. Bet gyvenimo kokybę matuoja kitas skaičius: ar žmogus gali gyventi neprarasdamas kelių valandų per dieną spūstyse, ar turi, kur vedžioti šunį, ar vaiko darželis arti namų? Šiuo klausimu atsiliekame. Nors statome daug, tai dažnai vyksta be tinkamo plano: naujas kvartalas išdygsta laukuose, mokykla, darželis ir autobusas jame įvedami po penkerių metų, kitos paslaugos – dar vėliau.
Po pandemijos įvyko netikėtas pokytis: vis daugiau lietuvių renkasi šį bendravimo būdą
Bėgimo klubo „Loves Streams Running“ treneris Egidijus Adomkaitis sako, kad viena svarbiausių bėgimo bendruomenių stiprybių – jų paprastumas ir lankstumas: „Bėgimo klubai nuo sporto salių ar kitų sporto bendruomenių pirmiausia skiriasi savo paprastumu ir lankstumu. Norint būti bėgimo bendruomenės dalimi, nebūtina nuolat rinktis vienoje vietoje ar sportuoti tuo pačiu metu. Bėgti galima individualiai, susitikti parke, vykti į kitą miestą ar dalyvauti bėgimo stovyklose.
Lietuvių unikali technologija išgelbės tūkstančius gyvybių – būtina po kiekvieno karo
Lietuvos teritorijoje iki šiol randama nesprogusių raketų, šovinių, sprogmenų ir minų. Būtent pastarosios daugeliu atveju pasibaigus konfliktui trukdo sugrąžinti teritorijas žmonėms. Šią problemą bando išspręsti lietuvių startuolis, kuriantis išminavimo technologiją, kuri padėtų išsaugoti žmonių gyvybes po konfliktų. Technologiją kuriančios įmonės „Broswarm“ vadovas Ernestas Žvaigždinas įsitikinęs, jog būtent nesprogusių minų aptikimas yra esminis ir pirmasis valstybių žingsnis praūžus karui.
Ekspertai paskaičiavo, kiek investuoti kas mėnesį, kad iki vaikui sukaks 18, pavyktų sukaupti 20 tūkst. eurų
Nusprendus taupyti pinigus vaiko ateičiai svarbu pasirinkti tam tinkamus įrankius ir paskaičiuoti bent preliminarią galimą grąžą. SEB banko taupymo ir investavimo paslaugų vadovė Kristina Ruseckienė aiškina, kad šiais laikais investuoti vaikų ateičiai yra išties paprasta, kadangi automatizuoti investavimo sprendimai, tokie kaip investicijų robotas bei mikro investavimo paslauga, leidžia investuoti nedidelėmis sumomis, plačiai diversifikuojant investicijas.
Klysta teigiantys, kad televizija praranda populiarumą: žiūrėjimo įpročiai kinta, bet ekranų neatsisakome
Nors srautinio transliavimo platformų populiarumas auga, televizija Lietuvoje vis dar turi vieną aiškų žiūrėjimo piką – vakarą. Tyrimas parodė, kad daugiausia žmonių prie ekranų susirenka tarp 18.30 ir 22 valandos, tačiau šis laikas keičiasi priklausomai nuo savaitės dienos, metų laiko ir net oro. „Fifty 4 Blue“ TV auditorijos tyrimas, atliekamas TV metrų metodu, parodė, kad Lietuvos gyventojų televizijos žiūrėjimo ritmą lemia nusistovėjusi kasdienė rutina.
Kiek iš tikrųjų „suvalgo“ infliacija ir kiek galima uždirbti minimaliai investuojant kas mėnesį
Siekiant įvertinti, kaip infliacija veikia santaupų perkamąją galią, paprasčiausia remtis metiniais infliacijos rodikliais. Pavyzdžiui, jei metinė infliacija siekia apie 4 proc., tai reiškia, kad už tuos pačius 1000 EUR šiemet, palyginti su praėjusiais metais, galima įsigyti maždaug 4 proc. mažiau prekių ir paslaugų. SEB banko taupymo ir investavimo paslaugų vadovė Kristina Ruseckienė sako, jog tai – tik apytikslis vertinimas.
Ekspertai perspėja: svarbiausia statybų medžiaga šiandien jau nebe betonas
„Locked N’ Loaded“ specialistų teigimu, kiek žinoma iš atvirų šaltinių, ryškesni dvejopos paskirties infrastruktūros objektai labiausiai susiję su logistika: geležinkelių krovos mazgai (pvz., Palemone), magistralinių kelių ir viadukų atnaujinimas, oro uostų pritaikymas karinių orlaivių priėmimui. Jie mano, kad Lietuvos statybų ir vystytojų rinka, panašu, yra pilnai pajėgi įgyvendinti net ir sudėtingiausius projektus.
Prie kovos mašinų ir įmonių vairo – moteris: diskriminacijos sau leisti nebegalime
Istoriškai gynybos sektorius vystėsi glaudžiai susijęs su kariuomene, inžinerija ir gamyba – sritimis, ku... Šaltinis Temos Griežtai draudžiama Delfi paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti Delfi kaip šaltinį. Daugiau informacijos Taisyklėse ir info@delfi.lt
Ekspertai apie situaciją Vilniuje: per metus prarandame beveik mėnesį savo gyvenimo
Šį konceptą dar 2016 metais pristatė Sorbonos universiteto profesorius Carlosas Moreno. Jos esmė – kasdien svarbiausios paslaugos turėtų būti greitai pasiekiamos be automobilio. Pandemija labai išryškino tokio modelio poreikį: žmonės suprato, kaip svarbu, kad reikalingiausios vietos bei erdvės būtų šalia namų. Būtent tuomet „15 minučių miesto“ idėja iš akademinių diskusijų persikėlė į realius miestų planavimo sprendimus.
Vos tik pasidaro nuobodu – ranka tiesiasi prie telefono: ekspertai paaiškino, kas vyksta smegenyse
Per pastaruosius penkiolika metų, telefonų vaidmuo pasikeitė iš esmės. Esminis lūžis įvyko apie 2010–2015 metus, kai išmanieji telefonai ir mobilus internetas tapo masiniu reiškiniu ir suklestėjo socialiniai tinklai. Būtent tada telefonas iš priemonės susisiekti virto pramoga, savęs realizacija, o galiausiai – ir priemone užpildyti laiką. Šiandien, tyrimų duomenimis, vidutinis vartotojas vien socialiniams tinklams skiria apie 2–2,5 valandos per dieną ir naudoja daugiau kaip 6 skirtingas platformas.
Daugelis mano, kad tai vyriška profesija, tačiau Evelinos istorija priverčia suabejoti stereotipais
Pusantrų metų dirbu ekonominės analizės ir reguliavimo skyriaus analitike. Kasdieninis mano darbas apima investicinių projektų rengimą, jų ekonominį vertinimą, bendradarbiavimą su kitais bendrovės skyriais bei su Valstybine energetikos reguliavimo taryba, siekiant gauti pritarimą investicijoms. Kasdien analizuoju duomenis, vertinu planuojamų investicijų pagrįstumą ir prisidedu prie sprendimų, kurie leidžia įmonei atnaujinti bei modernizuoti gamtinių dujų perdavimo infrastruktūrą.
Kur žiūrėti lietuviškus filmus ir serialus legaliai?
„Telia Play“ turinio vadovas Tomas Tamulevičius papasakojo, kur legaliai ieškoti lietuviškų filmų bei serialų, nerizikuoti baudžiamąja atsakomybe ir pažiūrėti neturint televizoriaus. Patogiausia ir paprasčiausia filmus ir serialų ieškoti savo mokamos TV paslaugos videonuomos bibliotekoje, kurių šiuo metu yra įvairiausių. Pvz., visi filmai bene iškart po premjeros kino teatre pasiekiami per „Telia Play“ platformą.
Studijas su karjera suderinęs Mindaugas – apie tai, kas svarbiausia: griauna įsišaknijusius mitus
Iš tikrųjų, tai nebuvo mano pirmasis darbas, po pirmo kurso vasarą dirbau KFC, o dar gimnazijos laikais teko dirbti su „Wolt“ ir „Bolt Food“. Šį darbą susiradau dalyvaudamas kasmetiniame KTU karjeros dienų renginyje. Jo metu susirenka daug įvairių įmonių, taip pat galima parodyti savo CV universiteto atstovams, kurie jį įvertina ir pateikia naudingų patarimų, kaip jį patobulinti. Renginio metu susirinkau mane dominančių įmonių kontaktus, o po jo su jomis susisiekiau.
Ekspertai – apie investavimą pasitariant su dirbtiniu intelektu: padės ar negailestingai suklaidins?
Nors dar nėra visiškai ištobulintas ir nuolat mokosi, dirbtinis intelektas finansų sektoriuje gali duoti labai daug naudos. SEB banko taupymo ir investavimo paslaugų vadovė Kristina Ruseckienė paaiškino, jog DI gali būti labai vertingas mokantis investuoti. Jis leidžia daug greičiau ir sistemingiau gauti investavimo srities sąvokų, suprasti, kaip valdoma investicijų rizika, kuriami investiciniai fondai ar kuo skiriasi finansinės priemonės.
Vaikai prie ekranų – kokias klaidas dažniausiai daro tėvai ir kaip susitarti gražiuoju
Pirmas kriterijus turėtų būti vaiko amžius ir raidos etapas. Mažam vaikui ekranas nėra tas pats, kas paaugliui, kuris jau naudoja technologijas mokymuisi, bendravimui ar kūrybai. Antras labai svarbus kriterijus – ne tik, kiek laiko vaikas praleidžia prie ekrano, bet ir kas dėl to nukenčia. Ar vaikas pakankamai miega? Ar juda? Ar bendrauja gyvai? Ar geba susikaupti? Ar ekranai nepradeda tapti vieninteliu nusiraminimo būdu? Trečias kriterijus – turinys.
Nematoma socialinių tinklų pusė – kaip keičiasi hormonų pusiausvyra ir polinkiai
Per pastaruosius penkerius metus socialinių tinklų turinys patyrė revoliuciją. Jei anksčiau dar turėdavome kantrybės ramiai žiūrėti ilgesnius vaizdo įrašus ar studijuoti estetiškas nuotraukas, tai šiandien karaliauja itin trumpi, vertikalūs vaizdo įrašai. Turinys sutrumpėjo iki keliolikos sekundžių, o platformų algoritmai jį pavertė begaliniu nesibaigiančiu srautu, kuris mūsų norus ir silpnybes žino geriau už mus pačius.
Triatlono rinktinės treneris pasidalino patarimais: kam reikia ruošti skrandį ir kas gali dalyvauti varžybose
O su norinčiais dalyvauti konkrečiais patarimais pasidalino Lietuvos triatlono rinktinės treneris Igoris Georgijus Kozlovskij. Triatlonas yra viena iš nedaugelio sporto šakų kurioje startuoja skirtingo lygio žmonės. Pavyzdžiui, pasaulyje labai gerai žinomoje organizacijoje „Ironman“, varžybas mėgėjai ir profesionalai taip pat pradeda kartu. Tokio pat principo yra ir „Trakų triatlonas“. Jame kartu dalyvauja vyrai ir moterys, berniukai ir mergaitės.
Kibernetinio saugumo ekspertas – saugokite šią paskyrą, „nulaužus“ ją kyla pavojus visiems jūsų duomenims
Žmogaus saugumo lygis lygus silpniausios svetainės, kurią kada nors lankė. Internete nuolat nuteka duomenų bazės „Facebook“,“Google“, didelių ir mažų el. parduotuvių. Kai vartotojo el. paštas ir slaptažodis atsiduria tamsiajame internete, automatizuoti įrankiai per kelias valandas išbando tą pačią kombinaciją tūkstančiuose kitų svetainių. Tai vadinama „credential stuffing“ — ir ji veikia todėl, kad žmonės slaptažodžius kartoja.
Uždarbio iš nuomos laikai baigėsi: paaiškino, ar pirkti NT investicijai dar apsimoka
Susidariusi situacija savaime nereiškia, kad rinka yra nesveika. Svarbu vertinti gyventojų pajamas, užimtumo lygį ir bendrą ekonominę situaciją. Pavyzdžiui, per metus sostinėje vidutinė būsto kaina ūgtelėjo daugiau negu 10 procentų. „Ober-Haus“ skaičiuoja, kad Vilniuje vidutiniškai per metus gegužę butai pabrango 11,4 procentų. Lietuvos banko skaičiavimais, ne naujų butų kaina sostinėje paaugo net 15,2 procentų. Kitose didžiosiose savivaldybėse kainos augo dar labiau.
Lietuva įteisino autonominius automobilius: ką tai reiškia vairuotojams ir kainoms
Autonominių automobilių važinėjimo leidimas skamba tarsi žvilgsnis į ateitį, kuomet keliuose kursuos transporto priemonės be vairuotojų. Svarbu suprasti, kad mūsų šalis pritarė ne tam. Lietuva pripažino Nyderlandų „Tesla“ visiškai savarankiško vairavimo sistemos – vairuotojo pagalbos sistemos, kurioje vairuotojas lieka atsakingas, – sertifikatą. „Tesla“ FSD (visiškai savaeigė, prižiūrima transporto priemonė) realiais keliais JAV važinėja nuo 2020 m., 2022 m.
Artimieji nieko neįtarė: Tomas metų metus slėpė tai, kas galiausiai atvedė iki teismo
Dvejus metus be lošimų gyvenantis Tomas (vardas redakcijai žinomas, aut. past.) pasidalino savo ligos ir sveikimo kelione. Jo teigimu, lošėjai daugybę metų gali sėkmingai dangstyti šią žalingą veiklą. Ligos pripažinimas – pirmas sunkus žingsnis, jam atėjęs kartu su teisėsaugos įsikišimu, o vėliau sekė stacionarus gydymas, kuris, pasak Tomo, yra būtinas, jeigu nori pasveikti. Taip, labai sunku. Mano manymu, supratimas dažniausiai ateina gerokai per vėlai.
Show More
loading
Actions
Is this you?
As a journalist, you can create a free Muck Rack account to customize your profile, list your contact preferences, and upload a portfolio of your best work.Get in touch with Sigute
Contact Sigute, search articles and posts on X, monitor coverage, and track replies from one place.
Learn more about Muck Rack