Arkadijus Vinokuras

Manote perdedu? Pažiūrėkime: be Prancūzijos ir Jungtinės Karalystės vadovų dovanos „Hamas“ skerdikams – Palestinos „judenfrei“ valstybės pripažinimo, net Romos popiežius Leonas XIV puolė kritikuoti Izraelį, kurio kariai neva tyčia pataikė į bažnyčią Gazoje. Tuo tarpu Sudane sąmoningai sunaikinta beveik 500 bažnyčių ir – tyla. Sirijoje skerdžiami krikščionys – tyla. Nigerijoje (2023) musulmonai nužudė apie 50 000 krikščionių – tyla. Krikščionys persekiojami Vakarų Krante ir Gazoje – tyla.

00:00 | 00:00 „Ja negovoriu po litovski, ir ką tu man padarysi?“ – toks buvo rusakalbio atsakymas Vilniuje sovietų okupacijos laikais. Mes, kauniečiai, sakydavome: „Kaunas mūsų, Vilnius rusų“. Praėjus  trisdešimt penkeriems metams nuo valstybės atkūrimo, be apie šimto keturiasdešimt tūkstančių rusakalbių lietuvių, atsirado beveik tiek pat naujai atvykusių, tarp kurių atsiranda įžūliai kalbančių rusiškai net po dvejų metų Lietuvoje. Kodėl? Todėl, kad nejaučia visuomenės socialinio spaudimo.

Kai dešiniesiems radikalams pritrūksta dėmesio, pasitelkiama nacionalšovinistinė demagogija 1941 metų Birželio sukilimo garbinimo formatu. Tačiau įdomu, kad Lietuvos laisvės kovos sąjūdžio deklaracija – Lietuvos valstybės teisės aktas, kurį 1949 m. vasario 16 d. pasirašė Lietuvos laisvės kovos sąjūdis (LLKS), – nė vienu žodžiu apie „sukilimą“ neužsimena. Atvirkščiai, nušluoja „sukilimo“ tikslus pabrėždamas vėl atkurtos Lietuvos valstybės 1922 metų demokratinės Konstitucijos tąsą.